DomovNovinkyDuchovná obnova v litovskom Kaunase

Duchovná obnova v litovskom Kaunase

V sobotu, 6. októbra, sa v popoludňajších hodinách konala duchovná obnova pre asi 150 ľudí v hale arcibiskupského úradu v Kaunase. Organizovalo ju spoločenstvo Prameň milosrdenstva pre ľudí z celej Litvy. Svätú omšu slávil kauniansky exorcista a koncelebrovali pátri redemptoristi zo Slovenska, P. Rastislav Dluhý a P. Peter Hertel, ktorí tu od 1. septembra pôsobia v novootvorenej misijnej komunite. Po sv. omši sa konali chvály a prednáška P. Rastislava o odkaze pápeža Františka ľudu Litvy. Po prednáške nasledovala modlitba za uzdravenie.

 

Prednáška P. Rastislava počas duchovnej obnovy v litovskom jazyku:

Kun. Rastislav Dluhy mokymas vidinio išgydymo popietėje

Kaip Dievas mato Lietuvą popiežiaus Pranciškaus akimis

 

Ką tas jaunas vyras gali pasakyti apie Lietuvą. Kaip juokinga. Galbūt tai įdomu.

Pirmas klausimas. Uždavinėsiu klausimus kaip ir kun. Kęstutis. Ir prašau atsakinėt. Pirmas klausimas. 1. Kiek daug iš jūsų perskaitė visas popiežiaus kalbas, pasakytas Lietuvoje? Tie, kas perskaitė – jūs jau žinote ką Dievas nori šiam kraštui – Lietuvai – norėjo pasakyti. Popiežiui išvykus klausiau apie 20 žmonių, artimų Bažnyčiai – ar girdėjot/skaitėt viss tas kalbas. Ir visų atsakymas buvo neigiamas. Man tikrai padarė įspūdį kad tiek daug jūsų skaitė. Kai klausiausi popiežiaus, ne viską supratau, nes nemoku lietuviškai. Bet grįžęs skubėjau juos perskaityti internete. Ir viską iš anglų kalbos išverčiau į slovakų. Tai Slovakija viską žino. Kaip slovakai norėtų kad jie tą būtų išgirdę. Petras iš Romos atvyko ir pasidalino savo žinia. Dalyvavusieji Santakos parke tai girdėjo iš vyskupo Kęstučio, pasakojusio, kad praėjusį birželį lankėsi Romoje kaip naujas Telšių vyskupas. Susitikus su popiežiumi jis paspaudė rankas, vysk. Kęstutis dar kartą pakvietė popiežių į Lietuvą, ir popiežius pasakė, kad sapnavo angelą, apreiškusį, kad turi vykti į Lietuvą. Kartu buvę lietuviai pamanė kad popiežius juokavo, bet jis tai tarė rimtai. Viešpats ir anksčiau kalbėjo per sapnus ar angelus. Tai ko stebimės kad Viešpats kalba per angelus, ypač su šiuo popiežiumi. Negi Viešpats šiaip sau kalbėjo apie jus, lietuvius? Ne, Jis turi jums planą. Popiežiui einant pro šalį žmonėms vis norėjo jį paliesti, taip ir aš norėjau, bet man trūko kelių metrų. Ar kažkas su mumis blogai, kad mes to norime? Apaštalų darbuose rašoma, kad žmonės norėjo būti nors Petro šešėlyje. Kodėl? Nes Petras juos išgydydavo. Ir aš norėjau jį paliesti. Gal kitą kartą. Apabindamas sutuoktinių poras… Vienas seminaristas iš Vilniaus buvo lamingas, nes galėjo apsikabinti popiežių labai stipriai. Ir popiežius atsakė tuo pačiu. Per tai visiems seminaristams norėjo pasakyt – tu esi artimas mano širdžiai, visi seminaristai man yra artimi. Taip pat ir su vienuolėmis seselėmis – jis negalėjo jų visų apkabinti, buvo pavargęs, jam sunku vaikščioti, bet kaip to simbolį apkabino vieną seselę.

Apaštalų darbuose rašoma – visa bažnyčia meldėsi už Petrą. Taip ir popiežius dabar išgyvena sunku laikotarpį. Ir susitikime su jaunimu Vilniaus vyskupas Gintaras pasiūlė kad jaunimas pasimelstų ir palaimintų popiežių ištiesę rankas. Taip pat kaip ir apaštulų darbuose.

Tiek lietuvių, tiek slovakų tautos yra mažos, mes jaučiamės tartum palikti… O popiežius jaučia kvietimą vykti į tas mažas šalis. Prisimenu ir Fatimos žinią, kurią stengėmės apmąstyti jubiliejiniais metais. Popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XIV-asis ir Pranciškus ragina tai daryti. Mergelė Marija minėjo Fatimos žinioje 2 tautas: Rusiją ir Portugaliją. Mergelė Marija pasakė vaikams: Dievas turi jums misiją, gailestingumo misiją. Jūs galite įtakoti pasaulį ir jam padėti.

Kaip maži vaikai gali padėti pasauliui? Marija paaiškino: „jei jūs melsitės, tai daugelis žmonių pasaulyje atsivers. Ir melskitės už Rusiją, kad Viešpats ją atverstų.“

Susitikime su kunigais Kauo arkikatedroje popiežius pasakė: aš žinau, kad stoviu šventoje žemėje. Jis jau žinojo, kad ši žemė bus šventa. Ir pasakė dar kunigams, kad jie būtų labai gailestingi. Pasakė kunigams šalies, kur buvo apreikštas gailestingumas.

Ir oro prognozės prieš popiežiaus vizitą. Gražus oras, o atvykstant žadėjo blogą orą. Lietus Lietuvoj. Ir susitikimų netu jokio lietaus, jis prapliupdavo tik vos pasibaigus. Dievas myli Lietuvą ir ją rūpinasi. Dar papuošimo truputį reikia – tai ir vaivorykštę davė.

Pirmoje kalboje susitikime su prezidente ir visuomene popiežius sakė, kad mes turime būti tiltu tarp rytų ir vakarų. Skrendant atgal į Romą žurnalistai paklausė lėktuve – ką tai reiškia būti tiltu? Juk tiltu būti nelengva. Atsakymas: taip, tai nelengva. Bet stiprus tiltas tai pakelia. O mūsų istorija rodo kad mes esame brandi tauta. Kartais mes pamirštame apie mūsų istorijoje slypinčius turtus.

Kiekviename susitikime popiežius minėdavo kankinius, senus žmones, jaunus žmones, Kryžių ir gailestingumą. Kiekvienoje kalboje apie tai prabildavo vis kitaip. Vienas iš ankstyvųjų rašytojų Tertulijonas pasakė kad kankinių kraujas yra būsimų krikščionių sėkla. Taip ir šiam kraštui ateina naujas laikas, kuris atneš vaisių. Ir jis paragino jaunus žmones klausytis senesnių. O vyresniesiems – prašau, dalinkitės savo patirtimi ir išgyventomis vidinėmis kovomis, bet ne su nostalgija.

Popiežius taip pat kalbėjo apie mūsų tautoje slypinčią sielą. Mūsų tautos sieloje yra tartum svetingumas įrašytas sužeistiems ir svetimiems žmonėms. Kur matote save tuose popiežiaus įrašytuose žodžiuose? Ar mano šeima, tauta pasižymi svetingumu? Mes turime iš naujo grįžti ir įrašyti tą svetingumą į savo širdį.

Popiežius sakė, kad trokšta, jog kunigų ir vienuolių širdys būtų jautrios. Rom 8, 22-… Popiežius kalbėjo kad mūsų siela ir dvasia dūsauja, dejuoja. Vids kūrinija tebedūsauja ir tebesikankina. Ir mūsų dvasia mūmyse dejuoja ir dūsauja nes mes dar nepasiekę pilnatvės. Ir šv. Dvasia mūmyse dejuoja. Popiežius paklausė kunigų: ar dūsaujate dėl savo žmonių? Ar pas jus yra Viešpaties ilgesys, kad este dar ne su Juo? Ar nesijaučiate kaip Mozė prieš degantį krūmą? Ar jūs dūsaujate dėl savo žmonių, nes matote, kad pasaulis toks sužeistas? Ir aš žinau, kad kuo arčiau būsiu Viešpaties gailestingumo, tuo labiau jausiu tai, ką –monės jaučia. Aš tikiu kad Viešpats pradeda keisti pasaulį nuo jūsų šalies. Kai Dievas nori ką pakeisti, pirmiausia Jis nori perkeisti popiežių, vyskupus, kunigus. Jei kunigai ir vienuolės perkeisti, tada ir žmonės daug greičiau pasikeičia ir kyla noras daugiau melstis ir artėti. Popiežius vėl sureagavo į kunigų skundimąsi kad žmonės nebeateina į mišias. Tai popiežius pasakė: eik ir ieškok jų, daryk ką nors. Kitas skundėsi, kad jaunimas tikėjimo nebepraktikuoja. O popiežius pasakė: jei jaunimas čia neateina, tai ką tu čia veiki? Eik pas juos ir būk kūrybingas. Kaip jūs kalbate apie krepšinį, taip pas mus Slovakijoje apie ledo ritulį. Tikiu, kad Viešpats nori pradėti nuo jūsų. Kad jūs pasidarytumėt gailestingi ir padėtumėt pasauliui atsiversti. Jei Lietuva bus perkeista, tai ir pasaulis greičiau pasikeis. Ir tai nėra lengva.

Visuose susitikimuose popiežius minėjo bendruomenes ir kaip pavyzdį paėmė upes. Vilniuje Nerį ir Vilnelę, o Kaune – Nemuną ir Nerį. Dievas kalba per tuos dalykus, per upes, viena upė įteka į kitą, kartais tai ir benruomenėse. Vilnelė įteka į Nerį, o Neris – į Nemuną ir praranda savo vardą. Taip ir gyvenime – aš prarandu savo gyvenimą, kad kiti gyventų. O prarasdami mes įgauname. Tai ne tik kentėjimai ir pasiaukojimai, patirtys bendruomenėse, šeimose, maldos grupelėse. Bet tuo pačiu popiežius žvelgė ir į ateitį. Per tai kalbėjo apie tą būsimąją danguje atpirktąją kunigiją, atpirktąjį žmogų. Kunigų paklausė: ar svajojote apie tai, kaip būsite perkeisti. Ypač sunkumams užpuolus turime galvoti apie savo svajones. Ir popiežius pabrėžė kad Viešpats turi didelių lūkesčių jūsų atžvilgiu, kad žmonės galėtų pamatyti jumyse Jėzų. Taip sakė kunigams. Būti tiek perkeistu, išgydytu, atpirktu, kad žmonės manyje matytų Jėzų. Kad kiekvienas supanašėtų su Jėzumi. Dievas to tikisi. To tikisi iš kiekvieno lietuvio – atspindėti Jėzų.

Kaip aš norėčiau, kad tie žodžiai būtų pasakyti Slovakijai. Nepaisant to, kad ta kelionė sunki ir reikalauja pasiaukojimo, bet popiežius tai pasakė Lietuvai.

Aš mėgstų muziką. Kaip kai kurie krepšinį, taip aš – muziką. Muzika turi perkeičiančią galią. Popiežius pasakė: kai klausotės, meldžiatės ir giedate Viešpaties įkvėpta muzika, tuomet lengviau susitikti Dievą. Muzika palengvina mums priartėti prie Dievo.

Ačiū Tau, Viešpatie, kad esi su mumis. Esu laimingas būdamas šeimoje, kurioje yra katalikų bažnyčia.

Gausiai palaimink čia esančius žmones, kad jie galėtų susitikti Viešpatį ir jo gailestingumą ir neštų tą žinią toliau. Meldžiu išgydyk šios tautos žaizdas, sukeltas totalitarinių rėžimų. Viešpatie, išgydyk šio tautos sielą, kad ji giedotų apie tavo gailestingumą ir to mokytų kitas tautas. Tekyla šioje tautoje daug žmonių, kurie galėtų….

Dėkokime Viešpačiui už Jo gerumą ir gailestingumą.

 

Link audio k najnovšej prednáške z Litvy v rádiu

 

Príbuzné články:

Úplné odpustky s modlitbou Korunky Božieho milosrdenstva pre Litvu

Pápež František: Nech je Litva majákom nádeje

Návšteva pápeža Františka na Litve

Pápež mladým: Buďte súčasťou Ježišovej revolúcie nežnosti

Redemptoristi otvorili novú misijnú komunitu na Litve

Redemptoristi opäť na Litve

Evanjelizácia v Kaunase

P. Rastislav vypomáhal 3 týždne na Litve (2017 – VIDEO)

Misijný výjazd na Litvu očami účastníčky Aničky Limánekovej z Rieky života

Rieka Života na mestských misiách v litovskom Kaunase (2013)

P. Michal a Rieka Života viedli obnovy na Litve (marec 2016)

Na európskej konferencii lídrov v Litve nechýbali ani Slováci (máj 2016)

redemptoristi@gmail.com